STT žiniasklaidojeSpausdinti

Advokatų imunitetas: teisėsaugos ir teisėkūros atstovų versijos

Teisės portalas „Infolex.lt", 2010 m. balandžio mėn. 20 d., Gintos Gudauskaitės str.  

Seimas atmetė jau ne pirmą kartą inicijuotas Advokatūros įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta įteisinti galimybę prieš advokatus pradėti ikiteisminį tyrimą, jei turima duomenų, kad „advokatas rengia, daro ar padarė nusikaltimą arba advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką". Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtas ir parlamentaro Arvydo Anušausko įregistruotas projektas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje bei tarp teisininkų, todėl INFOLEX prašymu situaciją sutiko pakomentuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus viršininkas Romualdas Gylys bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

INFOLEX: Kokios priežastys paskatino peržiūrėti Advokatūros įstatymą ir parengti pataisas, susijusias su advokatų veiklos garantijomis?

Romualdas Gylys: Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtinti operatyvinio tyrimo apribojimai advokatų atžvilgiu ne visais atvejais yra pagrįsti ir būtini advokato veiklos vykdymui ir advokato klientų apsaugai, todėl atsiranda galimybė piktnaudžiauti šiuo imunitetu atliekant neteisėtus veiksmus. Tai jau anksčiau akcentavo tiek Generalinė prokuratūra, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kadangi ankstesnės iniciatyvos dėl operatyvinio tyrimo apribojimų pakeitimų advokatų atžvilgiu nebuvo realizuotos, o problema išliko, siekiant įtvirtinti adekvatų advokatų veiklos imunitetą ir buvo parengtas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 str. 3 d. pakeitimo įstatymo projektas.

Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad tokio imuniteto nuo operatyvinio tyrimo, kokį turi advokatai, neturi teisėjai, notarai, gydytojai, valdžios atstovai ir kiti asmenys (išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidentę). Viena iš esminių teisinio reglamentavimo problemų yra tai, kad operatyvinio tyrimo apribojimai advokato atžvilgiu taikomi advokato statusą turintiems asmenims visą laiką ir nepriklausomai nuo to, ar asmuo vykdo profesines advokato pareigas, ar veikia kaip privatus asmuo. Todėl net ir tais atvejais, kai asmuo, besiverčiantis advokato veikla, veikia už savo profesinės veiklos ribų (kaip bet kuris kitas privatus asmuo), jam taikomi operatyvinio tyrimo apribojimai ir tai tampa nepagrįsta privilegija. Kita problema yra advokatų daromų nusikaltimų efektyvus ištyrimas. Vieną iš galimų situacijų iliustruoja ne kartą žiniasklaidoje aptarta tema, kai advokatai, norėdami kuo daugiau užsidirbti, apgaudinėja klientus sakydami, kad dalį pinigų reikia atiduoti teisėjams - už esą palankų sprendimą. Taip neužtikrinama skirtingų vertybių - iš vienos pusės, viešojo intereso, visuomenės ir valstybės saugumo nuo nusikalstamų kėsinimųsi, atsakomybės neišvengiamumo, o iš kitos pusės, būtinybės užtikrinti tinkamas advokato veiklos garantijas - pusiausvyra. Nurodytos problemos nepagrįstai apsunkina galimybes efektyviai ištirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas šioje srityje.

Advokatūros įstatymo 46 str. 3 d. pakeitimo įstatymo projektu nebuvo siekiama visiškai panaikinti advokatų operatyvinio tyrimo apribojimus. Įstatymo projekte buvo numatyta, kad operatyvinio tyrimo apribojimai būtų adekvatūs advokatų veiklos garantijoms, t. y. buvo nustatyta operatyvinių tyrimų apribojimų išimtis tais atvejais, kai Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais atliekamas operatyvinis tyrimas, kuriame turima duomenų, kad advokatas rengia, daro ar padarė nusikaltimą ir šis leidimas būtų taikomas tik su operatyviniu tyrimu susijusiems veiksmams ir dokumentams. Kitaip tariant, atitinkami veiksmai būtų atliekami advokato rengiamo, daromo ar padaryto nusikaltimo ribose, o ne dėl jo klientų. Šis įstatymo projektas buvo parengtas nesiūlant keisti jokių kitų advokato profesines veiklos garantijas reglamentuojančių normų, tame tarpe ir Advokatūros įstatymo 46 str. 5 d., pagal kurią draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Pažymėtina tai, kad Europos teisės departamentas neturėjo pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei, todėl, vertinant sisteminiu požiūriu, advokato profesinės veiklos garantijos būtų užtikrintos tinkamai.

Advokatų mestas argumentas, kad iniciatyvos įgyvendinimas sąlygotų „Lietuvos tapimą policine valstybe", yra visiškai nepagrįstas, be to, diskutuotina, ar „policinė valstybė" yra gerai ar blogai. Mano ir kolegos Egidijaus Radzevičiaus nuomone, tokie apibūdinimai yra tik žaidimas, siekiant abstrakčiomis frazėmis įtikinti visuomenę, kad tai yra blogybė. Juk visiems suprantama, kad nusikaltimai turi būti atskleisti ir nustatyti juos padarę asmenys, o projektais tik to ir buvo siekiama. Daryti prielaidas apie piktnaudžiavimą gauta informacija yra visiškai nepagrįsta, nes tai reikštų absoliutų nepasitikėjimą Lietuvos valstybės teisėsaugos institucijomis. Svarbu, kad nėra viešų faktų apie tai, jog Lietuvoje operatyvinės veiklos metu surinkta informacija yra naudojama ne pagal paskirtį (vienas ar kitas išimtinis atvejis negali būti pavyzdžiu), todėl ir informacija apie advokatų daromus nusikaltimus nebūtų buvusi panaudota ne pagal paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad siūlomos priemonės nebūtų buvusios taikomos dėl baudžiamųjų nusižengimų ir būtų buvę laikomasi visų operatyvinės veiklos naudojimo principų, t. y. teisėtumo, žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos, konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų priemonių bei metodų derinimo. Be to, pabaigus operatyvinį tyrimą, jei operatyvinė informacija apie operatyvinės veiklos objektą nepasitvirtino, apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija per 3 mėnesius yra sunaikinama. Taigi, nėra jokių objektyvių motyvų teigti, kad tai yra žingsnis į „Lietuvos tapimą policine valstybe".