Pranešk apie
korupciją

+370 5 266 33333
pranesk@stt.lt

LRSTT

Pranešk apie
korupciją

(8 5) 266 3333
pranesk@stt.lt

NAUJIENOSSpausdinti

Lietuvoje trūksta privataus sektoriaus korupcijos suvokimo

2014 12 09

Korupcija dažniausiai siejama su viešuoju sektoriumi, tuo tarpu privataus sektoriaus korupcijos apibrėžimas jokiuose teisės aktuose nepateikiamas, Baudžiamasis kodeksas už tai praktiškai nenustato atsakomybės, o išsami privataus sektoriaus korupcijos analizė turėtų būtų atliekama įgyvendinant ilgalaikį projektą.

Tai konstatuota antradienį pristatytame Lietuvos teisės instituto moksliniame tyrime, kuris buvo aptariamas Prezidentūroje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Atsakingo verslo galimybės mažinti korupciją privačiame sektoriuje“. Mokslininkai tyrė įvairius piktnaudžiavimo, nesąžiningos konkurencijos, apgavysčių atvejus įvairiose verslo srityse, pavyzdžiui, žiniasklaidoje, sporte, privačiose švietimo ir mokslo įstaigose, teikiant teisines ar sveikatos priežiūros paslaugas. Buvo siekiama nustatyti, ar minėti reiškiniai gali būti laikomi korupcija, kas dėl to patiria daugiausia žalos – verslas, vartotojai ar visuomenė.

Lietuvos teisės instituto kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba organizuotos diskusijos dalyvius sveikindamas teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymėjo, kad verslo subjektai pradeda suprasti, jog skaidri veikla ir antikorupcinių standartų diegimas bei laikymasis suteikia įmonėms konkurencinį pranašumą tarptautinėje rinkoje, o atsakingo verslo vystymas iš tiesų apsimoka.

„Tikslas, kad verslas taptų skaidrus ir atsparus korupcijai, tampa vis svarbesnis Vyriausybės prioritetas, kuriam įgyvendinti yra imamasi konkrečių veiksmų. Tai įrodo Vyriausybės parengta Nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, kurioje su korupcija privačiajame sektoriuje susijusioms problemoms spręsti skiriamas gerokai didesnis dėmesys nei ankstesnėje programoje. Siekdama kovoti su korupcija Vyriausybė vis aktyviau į šią veiklą stengiasi įtraukti verslo organizacijas, sudaryti galimybes su viešojo sektoriaus subjektais pasidalinti patirtimi ir pasiektais rezultatais, lūkesčiais“, – teigė Juozas Bernatonis, vadovaujantis Tarpžinybinei komisijai kovai su korupcija koordinuoti.

Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Petras Ragauskas, pristatydamas atliktą tyrimą apie korupciją privačiame sektoriuje, teigė, jog ES ir tarptautiniai teisės aktai įpareigoja nustatyti baudžiamąją atsakomybę už tokį reiškinį kaip korupcija privačiame sektoriuje, tačiau Lietuvoje kol kas nėra net korupcijos privačiame sektoriuje apibrėžimo. Anot mokslininko, būdingas požiūris, jog privatus sektorius pats turi spręsti vidaus problemas ir papildomo kišimosi visiškai nereikia. Tačiau tai – teisinga ne visada, nes dažniausiai korupcijos aukomis tampa visuomenė arba vartotojai, kurių interesus valstybė privalo aktyviai ginti. Atlikdami tyrimą mokslininkai išanalizavo daug teisės aktų, taip pat įvairių sričių sociologinių tyrimų. Dr. Petras Ragauskas tvirtino, jog Lietuvos teisės instituto atliktas tyrimas galėtų būti pagrindas moksliniams tyrimams ateityje, jei valstybė manys, kad tokių tyrimų reikia.

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ir verslo atstovai, kurie pristatė savo požiūrį ir gerosios praktikos pavyzdžius, kai verslas pats imasi iniciatyvos riboti korupciją privačiame versle.
Asociacijos „Investors Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė akcentavo, jog atsakingi verslininkai pasisako už skaidrų verslą, o investuotojai mano, jog verslo skaidrumas Lietuvoje didės. Anot jos, įmonės turi išnagrinėti savo veiklą ir užkirsti kelią galimoms korupcijos apraiškoms. Kita vertus, skaidrus verslas turėtų būti skatinamas, nes konkuruoti su neskaidriomis, nesąžiningomis įmonėmis yra sunku.

Diskusijos dalyviai pateikė įvairių pavyzdžių, kai privatus verslas imasi korupcijos mažinimo iniciatyvų. Čia išsiskiria tarptautinės kompanijos ir jų padaliniai Lietuvoje, kurie ypač rūpinasi skaidrumu. Buvo išsakyta mintis, jog viešai pradėtos diskusijos apie korupciją privačiame versle atskleidžia, kad korupcijos suvokimas pamažu didėja ir yra kitų teigiamų tendencijų šioje srityje.

Su Lietuvos teisės instituto atliktu tyrimu galima susipažinti instituto interneto tinklalapio www.teise.org skiltyje Publikacijos.


geltonai-mėlyna linija