Naujienos

Skundžiamas Radviliškio rajono merui paskelbtas nuosprendis

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliacine tvarka apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis buvo išteisintas dėl piktnaudžiavimo ir kurstymo suklastoti dokumentus. Prokuroro nuomone, nuteistasis turi būti pripažintas kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų ir už tai jam turėtų būti skirta subendrinta 600 MGL (beveik 23 tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Šių metų spalio 12 dieną Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl grupės asmenų padarytų nusikalstamų veikų Radviliškio rajone vykdant kelis rekonstrukcijos projektus. Kaltais pripažinti ir nuteisti: rekonstrukcijos darbus atlikusios įmonės akcininkas A. J., tuo metu buvęs ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu, kaip juridinis asmuo įmonė „L. S.“, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiuoju specialistu dirbęs R. E. Keli nusikalstamų veikų padarymu kaltinti asmenys, prisipažinę padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Šioje byloje kai kurie kaltinamieji, tarp kurių ir Radviliškio rajono meras A. Čepononis, teismo buvo išteisinti.

A. Čepononis buvo kaltinamas, kad jis, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnyba bei sukurstė kitus asmenis piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus. Pasak prokuroro, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Radviliškio rajono savivaldybė. Dėl mero ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, vykdant vieną iš projektų, Radviliškio rajono savivaldybė iš ES struktūrinių fondų negalės susigrąžinti 85 procentų ūkinio pastato rekonstrukcijos išlaidų, tai yra daugiau nei 90 tūkstančių eurų (313 820 litų) biudžeto lėšų.

Pirmosios instancijos teismas A. Čepononį išteisino nusprendęs, kad operatyvinių priemonių naudojimas mero atžvilgiu buvo sankcionuotas netinkamai, todėl vykdant šias priemones byloje surinkti duomenys nepripažinti įrodymais. Taip pat teismas nusprendė, kad A. Čepononis negalėjo sukurstyti kito asmens suklastoti dokumentus, nes pripažino, kad pakartotinis jau anksčiau suklastotų dokumentų perrašymas negali būti laikomas suklastojimu, o yra tik formalus pažeidimas įteisinant jau susidariusią neteisėtą situaciją.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai, jį organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Šiaulių apygardos prokuratūra nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Specialiųjų tyrimų tarnyba palaiko Šiaulių apygardos prokuratūros poziciją ir mano, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas apeliacine tvarka.

„Šioje byloje operatyviniai veiksmai buvo atliekami pagal teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti prokurorų teikimai dėl operatyvinių veiksmų vykdymo. Remiantis šių nutarčių duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, visi operatyvinio tyrimo metu vykdyti veiksmai buvo teisėti ir jo metu gauti duomenys turėtų būti pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais Baudžiamojo proceso kodekso prasme“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus.


Bendras Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Prokuratūros pranešimas