Korupcijos pasireiškimo tikimybė – prielaida, kad tam tikri viešojo sektoriaus subjekto veiklą veikiantys išoriniai ir (ar) vidiniai, ir (ar) individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai (kilti korupcijos rizikoms).
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tvarka nustatyta Korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsnyje (galioja nuo 2022 m. sausio 1 d.).
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijos, skirtos padėti viešojo sektoriaus subjektams atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą konkrečioje (-se) veiklos srityje (-se), nustatant rizikas ir jų veiksnius, parengti išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir rizikų mažinimo ir (ar) jų veiksnių šalinimo priemones.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tikslai:
- antikorupciniu požiūriu įvertinti viešojo sektoriaus subjekto veiklą;
- nustatyti rizikas, galinčias pasireikšti viešojo sektoriaus subjekto veiklos srityse ir sudaryti prielaidų darbuotojams ar kitiems asmenims padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus;
- apskaičiuoti jų lygį, suskirstyti jas pagal svarbą;
- nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, sudarančius prielaidų korupcijos rizikoms kilti;
- parengti priemones nustatytoms rizikoms mažinti ir (ar) jų veiksniams šalinti.
Kviečiame susipažinti su iniciatyvos „Skaidrumo akademija“ gerąja praktika rizikų valdymo tema. Pristatymuose rasite ir rekomendacijas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos.
