Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais

Siekiame įgyvendinti esminius pokyčius mažinant korupciją, nuosekliai ir kompleksiškai formuoti valstybėje korupcijai atsparią aplinką. Progresas kovojant su korupcija ne tik daro poveikį visuomenės brandai, ekonomikai, valstybės valdymui ir teisingumui, bet ir padeda užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.

2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 2022–2033 m. nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais (Darbotvarkė). Darbotvarkėje dvylikai metų yra numatyti šalies antikorupcinės pažangos tikslai bei uždaviniai. Darbotvarkės strateginis tikslas – sukurti korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje ir versle. Vienas svarbiausių strateginio tikslo vertinimo rodiklių – pasiekti, kad 2033 metais Korupcijos suvokimo indeksas būtų 74 (pradinė reikšmė 2020 metais – 60). Siekiant darbotvarkės įgyvendinimo, institucijose turės būti parengti korupcijos prevencijos veiksmų planai, kuriuose numatytos konkrečios priemonės bei subjektai, atsakingi už jų vykdymą.

Darbotvarkėje didelis dėmesys skiriamas verslo atsparumo korupcijai standartų diegimui, viešojo sektoriaus antikorupcinių kompetencijų didinimui, veiksmingam interesų konfliktų valdymui, neteisėto lobizmo įtakos mažinimui, skaidriai ir efektyviai viešųjų pirkimų sistemai, visuomenės įtraukimui į sprendimų priėmimą, skaidrumo teisingumo sistemoje ir baudžiamojo persekiojimo veiksmingumo didinimui, veiksmingam viešojo intereso gynimui, turto susigrąžinimo klausimams ir pan.

Darbotvarkė įgyvendinama trimis etapais, kuriems yra rengiami ketverių metų Darbotvarkės planai. Šių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė. Darbotvarkės įgyvendinimo planą tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, šio plano projektą rengia Teisingumo ministerijos sudaryta darbo grupė.

    

Siekiant strateginio tikslo Seimas nustatė šiuos Darbotvarkės krypčių įgyvendinimo pažangos uždavinius:

Antikorupcinių nuostatų formavimo ir antikorupcinių kompetencijų plėtojimo krypties įgyvendinimo pažangos uždaviniai:

  • stiprinti gyventojų antikorupcinį sąmoningumą;
  • skatinti atsparumo korupcijai standartų diegimą privačiame sektoriuje;
  • plėtoti antikorupcines kompetencijas viešajame sektoriuje;
  • skatinti visuomenės informavimo priemonių antikorupcinį vaidmenį.

Tvarių, neteisėtai įtakai atsparių politinių, valdymo, administracinių ir finansinių sprendimų bei kokybiškų viešųjų ir administracinių paslaugų siekimo krypties įgyvendinimo pažangos uždaviniai:

  • tobulinti teisėkūros procesą;
  • veiksmingiau valdyti interesų konfliktus;
  • mažinti neteisėto lobizmo įtaką;
  • kurti pažangią ir konkurencingą valstybės tarnybą;
  • stiprinti politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansinės veiklos kontrolę;
  • siekti skaidrumo ir atvirumo priimant su viešaisiais finansais ir turto valdymu susijusius sprendimus;
  • užtikrinti skaidrios, paprastos ir efektyvios viešųjų pirkimų sistemos veikimą;
  • optimizuoti ir tobulinti ūkio subjektų priežiūros sistemą;
  • gerinti viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę;
  • skatinti visuomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimą ir stebėseną.

Veiksmingos korupcijos kontrolės ir nešališko, objektyvaus teisingumo vykdymo bei teisės viršenybės užtikrinimo siekimo krypties įgyvendinimo pažangos uždaviniai:

  • užtikrinti atsparumą korupcijai teismų ir teisingumo sistemoje;
  • didinti baudžiamojo persekiojimo veiksmingumą;
  • veiksmingiau ginti viešąjį interesą;
  • veiksmingiau susigrąžinti turtą ir atlyginti žalą;
  • užtikrinti asmenų, pranešusių apie korupciją, apsaugą.