Pranešk apie
korupciją

+370 5 266 33333
pranesk@stt.lt

LRSTT

Pranešk apie
korupciją

(8 5) 266 3333
pranesk@stt.lt

NAUJIENOSSpausdinti

Dar ne visos ministerijos ir savivaldybės pasirengusios apsaugoti pranešėjus

2019 02 28

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikta analizė parodė, kad vidiniai pranešimų kanalai, kuriuos įstaigos privalėjo įdiegti nuo šių metų pradžios, sukurti dar ne visose savivaldybėse, o grįžtamąjį ryšį pranešimą pateikusiems asmenims užtikrina du trečdaliai ministerijų ir tik kas trečia Vilniaus regiono savivaldybė.

Analizė taip pat parodė, kad ministerijos yra kiek geriau pasirengusios užtikrinti pranešėjų apsaugą nei savivaldybės, tačiau atskirų ministerijų ir savivaldybių pasirengimo lygis ženkliai skiriasi. Taip pat skiriama nepakankamai dėmesio pranešėjų informavimui, skatinimui ir motyvavimui.

Šie rezultatai, neminint konkrečių ministerijų ir savivaldybių pavadinimų, buvo pristatyti šį ketvirtadienį Teisingumo ministerijoje vykusioje diskusijoje „Veiksminga pranešėjų apsauga kaip korupcijai atsparią aplinką užtikrinanti priemonė“, kurią organizavo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija.

„Kol kas įstaigos skirtingai pasirengusios užtikrinti pranešėjų apsaugą, dar ne visos institucijos numato galimybę saugiai pateikti pranešimą įstaigos viduje,“ – sako diskusiją vedusi STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė. „Tiek institucijų viduje, tiek viešojoje erdvėje per mažai skelbiama apie galimybę pranešti apie korupciją ir likti apsaugotam nuo darbdavio spaudimo, skiriamas nepakankamas dėmesys skatinti ir motyvuoti pranešėjus. Kita vertus, analizė parodė, kad visos institucijos ėmėsi vienų ar kitų žingsnių, kad pranešėjų apsauga būtų užtikrinama.“

Diskusijos metu buvo kalbama, kaip pavyko pasiruošti įgyvendinti pranešėjų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, ar įstaigose įdiegti vidiniai pranešimų kanalai, ar užtikrinamas jais teikiamų duomenų konfidencialumas, ar darbuotojai ir kiti asmenys skatinami naudotis pranešėjų apsaugos institutu ir kokių veiksmų reikia imtis, siekiant užtikrinti efektyvesnę pranešėjų apsaugą.

Diskusijoje pranešimus skaitė ir patirtimi dalinosi Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Transparency International Lietuvos skyriaus, valstybės valdomų įmonių ir kitų institucijų atstovai. Renginys buvo skirtas ministerijų, Vilniaus regiono savivaldybių, kitų įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių atstovams.

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas padėjo esminius pagrindus veiksmingai pranešėjų apsaugai Lietuvoje ir įpareigojo įstaigas diegti vidinius pranešimų kanalus su aiškiais saugumo standartais, skatinti asmenis pranešti apie pastebėtus pažeidimus, neteisėtą ir neetišką veiklą, numatyti veiksmingas pranešėjų apsaugos priemones.

Generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, šiuo metu pranešėjo statusas suteiktas 5 asmenims.

Diskusija organizuota kaip viena iš ES finansuojamo projekto „Viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas antikorupcinės aplinkos kūrimo ir korupcijos prevencijos priemonių vykdymo srityse“ priemonių.


Pristatymai:

Tomas Žilinskas, Lietuvos geležinkeliai – Pasitikėjimo linija Lietuvos geležinkeliuose. Praktiniai pavyzdžiai

Sergejus Muravjovas, TILS – Įstatymai patys neveikia: ar esame pasiruošę tinkamai apsaugoti pareiškėjus?

Edvinas Chorostinas, STT KPV – Pranešėjų apsauga ministerijose ir savivaldybėse

Raimondas Petrauskas, Generalinė prokuratūra – Prokuratūros patirtis užtikrinant pranešėjų apsaugą

Marius Vainauskas, Teisingumo ministerija – Pranešėjų apsaugos teisinio reglamentavimo aspektai ir įgyvendinimo iššūkiai

Egidijaus Radzevičiaus, STT direktoriaus pavaduotojo įžanginis žodis. Teisingumo ministerijos nuotr.

Rūta Kaziliūnaitė ir Edvinas Chorostinas STT Korupcijos prevencijos atstovai, Teisingumo ministerijos nuotr.


geltonai-mėlyna linija