Naujienos

Antikorupcinė aplinka – būtina sąlyga užsienio investicijų pritraukimui

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atliko korupcijos ir ekonominių rodiklių ryšių analizę. Apžvelgus panašios istorijos ir ekonominio lygio 11 Europos valstybių patirtį, nustatyta, kad korupcijos suvaldymas – būtina sąlyga tvariai ekonominei raidai. Tik įdiegusios efektyvią korupcijos kontrolę, šalys patyrė ekonominį šuolį. Tuo tarpu valstybių, nesukūrusių tvirtos antikorupcinės aplinkos, ekonominis vystymasis yra kur kas lėtesnis.

STT analizėje buvo vertinta, kaip Korupcijos kontrolės rodiklis (KKR, Pasaulio banko tyrimo „Pasaulio valdymo rodikliai“ skaičiuojamas rodiklis) ir Korupcijos suvokimo indeksas (KSI, Transparency International skaičiuojamas rodiklis) yra susiję su užsienio investicijų srautu. Nustatyta, kad korupciją vertinančių rodiklių pokytis tiesiogiai nenulemia didesnių užsienio investicijų, bet žemesnis rodiklis arba jo suprastėjimas yra galimai susijęs su užsienio investicijų nepritraukimu. Minimalaus antikorupcinės aplinkos tvarumo neužtikrinusios valstybės turėjo mažiau galimybių investicijoms pritraukti. Pavyzdžiui, neigiamai pagal KKR įvertintose Makedonijoje, Serbijoje ir Rumunijoje visais laikotarpiais teko mažiausiai užsienio investicijų vienam gyventojui tarp visų analizuotų valstybių.

Kartu nustatyta, kad nepakanka užtikrinti minimaliai saugią antikorupcinę aplinką, taip pat svarbu išlaikyti tvarų antikorupcinės aplinkos stiprėjimą. Duomenys atskleidžia, kad prastėjant antikorupcinės aplinkos vertinimams, pastebimi neigiami ekonominių rodiklių pokyčiai. Pavyzdžiui, Vengrijos atveju, valstybės KSI mažėjimas 2014–2017 m. buvo susijęs su tiesioginių užsienio investicijų srautų sumažėjimu.

STT analizėje teigiama, kad konkuruojant dėl užsienio investicijų svarbu siekti antikorupcinės aplinkos lyderystės regione, išsiskirti tarp panašaus dydžio ekonomikų. To pavyzdys – trijų Baltijos valstybių atvejis. Estija – antikorupciniu požiūriu stipriausia valstybė nuo pat 1990 m., pritraukia 3 kartus daugiau užsienio investicijų nei Lietuva, t. y. nuo 1991 m. Estija pritraukė apie 25,621 mlrd. eurų daugiau nei Lietuva. Lietuvą lyginant su Latvija, pastebėtina, kad valstybės iki 2007 m. pritraukdavo labai panašią užsienio investicijų dalį, bet Latvija aplenkė Lietuvą apie 2004 m., kai Lietuvos KKR pradėjo mažėti, o Latvijos – rodyti augimo tendencijas. Latvija pritraukia 1,5 karto daugiau užsienio investicijų nei Lietuva – skaičiuojama, kad nuo 2007 m. Latvija pritraukė apie 6,399 mlrd. eurų daugiau nei Lietuva. Tačiau pastebėtina, kad investiciniai sprendimai priimami vertinant kompleksinę situaciją ir skirtingus rodiklius, todėl tiksli dalis investicijų, nepasiekusių Lietuvos dėl antikorupcinės aplinkos būklės, negali būti apskaičiuota.

„Antikorupcinės aplinkos užtikrinimas yra ne vienintelė, bet būtina sąlyga, norint pritraukti užsienio investicijas. Užsienio investuotojai renkasi tas valstybes, kurių pastangos kontroliuoti korupciją yra vertinamos geriausiai. Siekiant reikšmingų pokyčių Lietuvoje, turime labiau susitelkti kuriant koordinuotą antikorupcinę aplinką, kiekviena institucija ir visa visuomenė turi jausti atsakomybę ir įpareigojimą veikti skaidriai, nes nuo to priklauso ir Lietuvos ekonominė raida“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Analizės duomenys atskleidė, kad geresni antikorupcinės aplinkos įvertinimai susiję su didesniais investicijų srautais, o antikorupcinės aplinkos įverčių sumažėjimas gali dalinai daryti įtaką investicijų kiekio sumažėjimui. Valstybės patrauklumas užsienio investuotojams itin susijęs su korupcijos suvokimo ir antikorupcinės aplinkos vertinimais. Lietuva užtikrina aukštesnę nei minimalią korupcijos kontrolę ir antikorupcinę aplinką, bet  pastaruosius penkerius metus reikšmingai nekito „Korupcijos suvokimo indeksas“, stebimas nežymus „Korupcijos kontrolės rodiklio“ svyravimas.

Visą analizę galite rasti čia.