Praėjus dviem metams nuo Korupcijos prevencijos įstatymo (KPĮ) pakeitimo, naujojo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo modelio veikimas Lietuvos viešojo sektoriaus subjektuose turi teigiamų tendencijų, tačiau vis dar stebimas didesnis dėmesys formalių reikalavimų atitikimo vykdymui, nei priemonių turiniui ar įgyvendinimo efektyvumui.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2022 / 2023 m. atliktos stebėsenos duomenimis, didžioji dauguma viešojo sektoriaus subjektų taiko privalomus KPĮ reikalavimus. Taip pat pastebėta, kad:
- daugelis paskyrė už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus subjektus, tačiau ne visi jie yra pavaldūs įstaigos vadovui arba ši funkcija nėra pagrindinė, kuriai būtų skiriamas pakankamas dėmesys, net ir įstaigose, kur toks reikalavimas yra privalomas;
- ne visi viešojo sektoriaus subjektai vykdo privalomas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones bei viešai skelbia informaciją apie jų įgyvendinimą;
- nepakankamas dėmesys skiriamas būtinam korupcinio pobūdžio rizikos atvejų ir darbuotojų veiksmams su jais susidūrus aprašymui antikorupcinio elgesio standartuose, korupcijos rizikos valdymo vertinimui, kai kur net ir vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų diegimui;
- viešojo sektoriaus subjektų parenkamos prevencinės priemonės ne visuomet yra tikslinės, t. y. nėra nukreiptos į viešojo sektoriaus subjektui būdingų korupcijos rizikų ir jų veiksnių šalinimą, nes šios rizikos ir jų veiksniai ne visuomet nustatomi;
- didesnį dėmesį būtina skirti ir savarankiškoms įstaigoms (įstaigoms – savo valdymo srities „kuratorėms“ kuriant korupcijai atsparią aplinką), įvertinant žmogiškųjų išteklių prevencijos funkcijai vykdyti srities mastu pakankamumą, stiprinant kompetencijas ir didinat bendradarbiavimą su pavaldžiais subjektais.
„Antikorupcinės aplinkos kūrimas nėra formalus procesas. Jo sėkmė daugiausiai priklauso nuo tinkamo požiūrio į diegiamas vertybes formavimo, parenkamų priemonių tikslingumo, jų taikymo efektyvumo. Todėl svarbu keisti įstaigų vadovų požiūrį, jog vien pasitvirtinus privalomas tvarkas, situacija savaime pasikeis. Šis procesas nebus sėkmingas be aiškios įstaigos ar įmonės vadovo pozicijos, jo ir darbuotojų antikorupcinių kompetencijų stiprinimo, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų asmenų palaikymo ir sąlygų veikti užtikrinimo, korupcijos rizikų konkrečiose veiklos srityse nustatymo ir valdymo, integruojant jas į bendrą rizikų valdymo procesą“, – sako STT direktorius Linas Pernavas.
Siekiant, kad viešasis sektorius darytų pažangą korupcijos prevencijos srityje, už korupcijos prevenciją atsakingi STT specialistai ne tik konsultuoja, organizuoja tikslinius susitikimus ir teikia kitokią metodinę pagalbą, tačiau taip pat parengė naujas Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo viešajame sektoriuje gaires. Šios gairės – praktinio taikymo metodinė priemonė su jau turimais kitų įstaigų praktiniais pavyzdžiais, skirta ne tik už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui, bet ir bet kuriam darbuotojui ar vadovui, besidominčiam šia sritimi. Parengtas gaires planuojama pristatyti 2024 m. I ketvirtį.
