Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs buvusio Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario Žilvino Galimovo kasacinį skundą, paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo.
Kasaciniu skundu buvo prašoma panaikinti 2025 m. gegužės 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo ir 2024 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžius, kuriais Ž. Galimovas buvo pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikalstamų veikų, ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kuria išnagrinėtas nuteistojo Ž. Galimovo kasacinis skundas, LAT atmetė skundą bei iš dalies pakeitė minėtus Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius. Nuteistajam skirta galutinė subendrinta 10 tūkst. 300 eurų bauda, o kitos nuosprendžių dalys liko nepakeistos. Ž. Galimovui atimta teisė 3 metus būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei iš jo priteista Jonavos rajono savivaldybės administracijai atlyginti 1 tūkst. 886 eurus turtinės žalos.
Baudžiamosios bylos duomenimis, Ž. Galimovas, 2019–2023 metais eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, sąmoningai ir sistemingai klastojo dokumentus – 55 vnt. išmokų avanso apyskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas kuro, transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla ir tokiu būdu apgaule įgijo daugiau nei 10 tūkst. 272 eurų Jonavos rajono savivaldybės administracijos lėšų, kurių didžiąją dalį vėliau grąžino savanoriškai. Teisėtvarkos pareigūnai tyrimo metu nustatė, kad patirtos išlaidos buvo apmokėtos pasinaudojus 93 skirtingomis banko kortelėmis.
LAT nutartyje pažymėta, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad Ž. Galimovui griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė – taikyta nesilaikant ultima ratio principo. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis teigė, jog svetimų čekių rinkimas ir pateikimas jam pačiam atrodė absurdiškai, o tai tik parodo, kad Ž. Galimovas aiškiai suvokė savo sąmoningą teisei priešingą veikimą. Taigi Ž. Galimovo elgesys buvo tyčinis, akivaizdžiai peržengiantis jo kaip savivaldybės tarybos nario teisėto veikimo ribas. Nagrinėjamu atveju jo padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, byloje nustatytas neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas, pagrindžia asmens tiesioginę tyčią.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, valstybinį kaltinimą teisme palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, o tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Bendras Prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas
