Lietuvos KSI vertinimas – gerėjančios antikorupcinės reputacijos ženklas

Informacija atnaujinta: 2020-05-05 10:29
Lietuvos KSI vertinimas – gerėjančios antikorupcinės reputacijos ženklas

2019 m. tyrime „Korupcijos suvokimo indeksas“ Lietuvai skirta vieta yra trimis pozicijomis aukštesnė nei praėjusiais metais, o šalies įvertis lenkia kaimyninių valstybių – Latvijos ir Lenkijos – rodiklius. Korupcijos suvokimo Lietuvoje pažanga susijusi su valstybės antikorupcinės aplinkos stiprybėmis. Lietuvoje lyginant su kitomis pasaulio valstybėmis, yra pakankamai išsamiai reguliuojamas politinių kampanijų finansavimas, užtikrinimas tokių duomenų viešinimas. Taip pat, Lietuvoje yra sudaromos galimybės priimti sprendimus ne vienašališkai, konsultuojantis su visuomene.

2020 m. sausio mėn. „Transparency International“ paskelbto tyrimo „Korupcijos suvokimo indeksas 2019“ (KSI) duomenimis, Lietuvai skirta 60 balų ir 35 vieta tarp vertinamų 180 pasaulio valstybių, o Europos Sąjungos kontekste Lietuvai tarp 28 valstybių narių skirta 15-16 vieta. Lietuvos įvertis vienu balu aukštesnis nei buvo praėjusius ketverius metus (2015–2018 m. Lietuvai skirti 59 balai), o lyginant su 2018 m., Lietuvai skirta 3 pozicijomis aukštesnė vieta, kas yra gerėjančios antikorupcinės reputacijos ženklas.

Atsižvelgiant į kaimyninių šalių rezultatus, lydere išlieka Estija, kurios KSI įvertis, kaip ir Lietuvos, išaugo 1 balu ir siekia 74 balus, valstybei skirta 18 vieta pasaulyje. Latvijai skirtas dviem balais mažesnis įvertinimas nei 2018 m. – 56, o pozicija nukrito trimis vietomis pasaulyje – skirta 41 vieta. Lenkijos KSI įvertis taip pat dviem balais mažesnis ir siekia 58, skirta 41 vieta pasaulyje. Lietuvos KSI įvertis pirmąjį kartą yra aukštesnis nei Lenkijos, taip pat keturiais balais aukštesnis nei Latvijos rodiklis.

KSI rodiklis turėtų būti interpretuojamas platesniame antikorupcinės aplinkos kontekste – egzistuoja ryšys tarp korupcijos suvokimo ir demokratijos kokybės rodiklių. Pirma, ekspertai pastebi, kad korupcijos suvokimas šalyje priklauso nuo rinkiminių kampanijų finansavimo reguliavimo. Valstybėms, kuriose rinkiminių kampanijų finansavimas nėra reglamentuojamas ar informacijos atskleidimo reikalavimai nėra pakankami, būdingi žemesni KSI rodikliai. Taip pat svarbus aspektas yra rinkiminių kampanijų rėmėjų ir paramos sumų viešinimas. Tarp 180 KSI tyrime vertinamų valstybių, 112-oje yra privaloma atskleisti politinių kampanijų finansavimo šaltinius, tačiau beveik pusė jų realiai neužtikrina finansavimo viešinimo. Vertinant su KSI susijusius rodiklius, Lietuva patenka tarp nedidelės grupės valstybių, kuriose veikia pakankamai išsamus politinių kampanijų finansavimo reguliavimas ir užtikrinimas duomenų apie gautą finansavimą viešinimas.

Antra, visuomenės įtraukimas į sprendimų priėmimą yra vertinamas, kaip veiksminga priemonė kovoje su korupcija. Valstybės, kuriose užtikrinamas atviras sprendimų priėmimo procesas, organizuojamos viešosios konsultacijos, įtraukiančios įvairius visuomenės narius, pasižymi aukštesniais KSI balais. Lietuva yra priskiriama prie valstybių, kuriose yra sudaromos galimybės priimti sprendimus ne vienašališkai, o konsultuojantis su visuomene. Visgi, ekspertų vertinimu, Lietuvoje didesnę įtaką politiniams sprendimams gali daryti didesnę ekonominę galią turintys visuomenės nariai.

Pastarieji demokratijos kokybės rodikliai turi įtakos valstybės biudžeto paskirstymo procesui. Lietuva yra vertinama kaip valstybė, kurioje didesnė dalis lėšų yra paskirstoma siekiant visuomenės gerovės, bet iki trečdalio lėšų galimai paskirstoma neužtikrinant viešojo intereso principų laikymosi.

Visą STT analizę galite rasti čia.