Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Lietuvos probacijos tarnybos veikloje, prižiūrint nuteistuosius. Nustatyta, kad pareigūnų sprendimų dėl nuteistųjų, paliktų laisvėje, priežiūros priėmimas nėra pakankamai aiškiai reglamentuotas. Dėl to gali būti sudaromos sąlygos neformaliems pareigūnų ir nuteistųjų susitarimams dėl pageidaujamos priežiūros ar kontrolės ir tai padidina pareigūnų neteisėto veikimo tikimybę.
Nustatyta, kad Probacijos tarnybos pareigūnai bet kada priežiūros vykdymo metu gali savo nuožiūra pakartotinai atlikti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir pakeitus jį, keisti (švelninti ar griežtinti) priežiūrą, nors objektyviai tokios būtinybės gali ir nebūti. Taip pat pareigūnai, atlikdami asmenų, nuteistų už smurtinio ar seksualinio pobūdžio nusikaltimus, vertinimus, ne visais atvejais vadovaujasi Kalėjimų departamento specialiosiomis metodikomis, skirtomis įvertinti tokių asmenų nusikalstamo elgesio riziką.
Korupcijos rizikos analizės metu pastebėta, kad sudarant nuteistojo priežiūros planą, pareigūnams suteikiama per plati diskrecija savarankiškai spręsti dėl resocializacijos apimties ir elgesio kontrolės intensyvumo, ši informacija nėra viešai prieinama. Nenustatyti išsamūs priežiūros plano pokyčių dokumentavimo reikalavimai, todėl atliekant vidaus kontrolę neužtikrinamas priežiūros pokyčių atsekamumas, ne visais atvejais su pakeitimais yra supažindinami patys nuteistieji.
Probacijos įstatyme numatyta pareiga Probacijos tarnybai, nustačius probacijos sąlygų pažeidimus, kreiptis į teismą. Tačiau Probacijos tarnyba neužtikrina šios pareigos vykdymo. Probacijos tarnybos pareigūnas pats pasirenka, kada rengti ir teikti teikimą teismui, o kada už pažeidimą skirti neįteisintą, tačiau Probacijos tarnyboje plačiai taikomą priemonę – įspėjimą arba pažeidimų visai nefiksuoti ir į juos nereaguoti. Korupcijos rizikos analizės metu nustatyta atvejų, kai asmeniui net pirmą kartą padarius bent vieną probacijos sąlygų pažeidimą, buvo kreiptasi į teismą, o kartais į teismą nesikreipta net po keturių įspėjimų arba pažeidimas nefiksuotas visai.
Nustatyti atvejai, kai Probacijos tarnyboje atlikus veiklos patikrinimus ir paaiškėjus galimiems pažeidimams, nepradedami tarnybiniai patikrinimai, todėl neužtikrinama tinkama tokių pažeidimų prevencija ir vienoda atsakomybės pareigūnams taikymo praktika. Taip pat neužtikrinamas nuoseklus patikrinimų Probacijos tarnybos regionų skyriuose planavimo ir vykdymo procesas, atliekami patikrinimai nenuoseklūs, skirtinguose padaliniuose skiriasi jų apimtis ir kokybė.
Probacijos pareigūnų naudojamoje informacinėje sistemoje PRISONIS nėra sukurtas veiklai reikalingas funkcionalumas: nėra elektroninės nuteistojo bylos, kurioje galėtų būti realiu laiku tvarkomi visi priežiūros duomenys, nesukurtos reikalingos sąsajos su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis.
Taip pat nustatyta, kad Probacijos tarnyboje nepakankamai valdoma viešųjų ir privačių interesų konflikto rizika. Probacijos tarnybos prižiūrimi asmenys registre nuolatos keičiasi, tačiau vadovams ir kitiems atsakingiems darbuotojams nėra įtvirtinta pareiga prieš skiriant nuteistąjį priežiūrai atlikti, susipažinti su pavaldžių ar kuruojamų darbuotojų privačių interesų deklaracijomis ir galimais jų ryšiais su nuteistaisiais.
2019 m. kovo mėn. STT atliko korupcijos rizikos analizę Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų veiklos srityje. Taip pat STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai nustatė Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų viešųjų ir privačių interesų konfliktų rizikas ir informaciją pateikė Teisingumo ministerijai. Šie anksčiau nustatyti rizikos veiksniai gali būti aktualūs tobulinant Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų (įskaitant Probacijos tarnybą) darbuotojų viešųjų ir privačių interesų konflikto prevenciją.
STT Probacijos tarnybai, Kalėjimų departamentui ir Teisingumo ministerijai siūlo:
- Nustatyti resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių sąrašus, intensyvumą, jų taikymo bei rizikos vertinimo atlikimo tvarką ir šią informaciją paskelbti viešai.
- Taikyti „keturių akių“ principą, siekiant, kad rizikos vertinimą atliktų ne mažiau kaip 2 Probacijos tarnybos specialistai, arba atskirti to paties nuteistojo rizikos vertinimą ir priežiūros planavimą bei vykdymą ir pavesti šias funkcijas vykdyti skirtingiems specialistams.
- Atsisakyti įspėjimo už probacijos sąlygų pažeidimus taikymo, kaip kreipimosi į teismą alternatyvos. Nustatyti probacijos pažeidimų nustatymo bei kreipimosi į teismą tvarkas.
- Organizuoti bendrus periodinius Probacijos tarnybos specialistų, atliekančių rizikos vertinimą ir psichologinį vertinimą, kvalifikacijos tobulinimo mokymus, klaidų ir gerosios praktikos aptarimą su kitų bausmių vykdymo sistemos įstaigų darbuotojais.
- Plėtoti Probacijos tarnybos veikloje naudojamos informacinės sistemos PRISONIS funkcionalumą, kad joje būtų įdiegta elektroninė nuteistojo byla ir užtikrinta veiksminga vidaus kontrolė.
- Patvirtinti Probacijos tarnyboje atliekamų regioninių ir centrinių patikrinimų (planinių ir neplaninių) atlikimo bei darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo ir kontrolės Probacijos tarnyboje vidaus tvarką.
Su korupcijos rizikos analize galite susipažinti čia. Įstaigos per 3 mėnesius turės informuoti STT, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktus siūlymus.
