Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tęsdama sisteminį vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo nagrinėjimą, antikorupciniu požiūriu įvertino 5 Lietuvos savivaldybių teisės aktus, reglamentuojančius Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymą konkretiems vietinės reikšmės keliams. Nustatyta, kad kelių vertinimo tvarkos nėra pakankamai išsamiai reglamentuotos, todėl priimant sprendimus yra per daug galimybių subjektyvioms interpretacijoms.
STT korupcijos prevencijos specialistai, apibendrinę 3 atliktus antikorupcinius vertinimus dėl Kauno, Klaipėdos miestų ir Kauno, Klaipėdos bei Šakių rajonų savivaldybių, bendras tendencijas, dėl kurių mažėja sprendimų priėmimo atsparumas korupcijai, ir pasiūlymus pateikė Lietuvos savivaldybių asociacijai, Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
Ne visada savivaldybių teisės aktuose įvardinti tikslai, kuriems gali būti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos visa apimtimi sutampa su Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatytais programos finansavimo lėšų naudojamo tikslais. STT manymu, toks programos finansavimo lėšų panaudojimo galimybių neatitikimas yra nepagrįstas ir gali būti sudaromos prielaidos dirbtinai siaurinti ar išplėsti šios programos finansavimo lėšų panaudojimo galimybes.
Savivaldybės, skirstydamos lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai, sudaro finansuojamų objektų sąrašus, tačiau jų sudarymo tvarkos atskirose savivaldybėse yra skirtingos ir ne visada pakankamai atsparios korupcijai. Aiškumo pasigendama ir tokių sąrašų kasmetinių tikslinimų ir papildymų procedūrose. Nėra aišku, ar kiekvienais metais atliekamas sąraše esančių ir naujų objektų vertinimas, ar vertinami tik nauji objektai.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos objektams turi būti skiriamos prioriteto tvarka. Paprastai objektų prioritetai nustatomi pagal tokius kriterijus, kaip: kelio (gatvės) eismo intensyvumas, naudingumas visuomenei, fizinė būklė ir pan. Tačiau neretai suteikiamos galimybės vertinimą atlikti subjektyviai. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybės teisės aktuose nustatyta, kad pagal beveik visus atrankos kriterijus kelias ar gatvė gali būti įvertinami balais nuo 0 iki 10, 20 ar 40. Tačiau nei vienu atveju nenurodoma, kaip šie balai turėtų būti parenkami.
STT papildomai siūlo Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie padidintų šių institucijų įtaką dėl lėšų paskirstymo konkretiems savivaldybės valdomiems keliams. Pavyzdžiui, nacionaliniu lygmeniu galėtų būti patvirtinta metodika, kuri nustatytų pagrindines nuostatas, kaip turėtų būti atrenkami objektai finansavimui, kaip nustatomi objektų prioritetai, kiti procedūriniai klausimai, galėtų būti numatoma galimybė Lietuvos automobilių kelių direkcijai koreguoti finansuotinų objektų sąrašus.
