Patikslinta priešpaskutinė pastraipa (ne Energetikos ministerija, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija)
Šiuo metu galiojanti ir siūloma kandidatų į valstybės ar savivaldybių įmonės, valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės priežiūros ar valdymo organą (stebėtojų tarybą ar valdybą) atrankų tvarka gali neužtikrinti valdybų sprendimų objektyvumo ir valdybos narių veiklos nepriklausomumo. Siūlomos nuostatos nepakankamai atitinka tarptautines rekomendacijas dėl valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių valdymo.
Tokias išvadas teikia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi du antikorupcinius vertinimus dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projekto, Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo bei Vyriausybės nutarimo projekto, kuriuo siekiama pakeisti aprašą ir atrankų tvarką.
STT analitinės antikorupcinės žvalgybos atstovų surinktais duomenimis, 2020 m. lapkričio mėn. duomenimis, į 51 valstybės valdomą įmonę (VVĮ) nuo 2020 metų pradžios buvo įdarbinti 3764 asmenys. 38 VVĮ yra sudarytos valdybos, kuriose yra 149 nariai. 6 VVĮ veikia stebėtojų tarybos, kuriose yra 21 narys.
Galimybė į “atsilaisvinusias” pareigas paskirti norimus asmenis
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti apraše nustatytą ir jau galiojančią išimtį, pagal kurią į atsilaisvinusias valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų nepriklausomų narių vietas būtų galima skirti valstybės tarnautojus arba kitus asmenis.
STT nuomone, Projekto priėmimo atveju kiltų rizika dėl valstybės ir savivaldybių įmonių valdybose priimamų sprendimų objektyvumo ir skaidrumo, galimo valdybose priimamų sprendimų politizavimo. Be to, STT specialistai įžvelgia galimą nesąžiningo elgesio riziką, kada siekiant daryti poveikį valdybos sprendimams gali būti pasinaudojama įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teise atšaukti visus ar kelis nepriklausomus valdybos narius, o vietoje jų laikinai paskirti lojalius valstybės tarnautojus ar kitus pasirinktus asmenis.
Toks siūlymas įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti šiuo metu žemesnio lygmens teisės akte (Vyriausybės nutarimu patvirtintame apraše) jau galiojančią nustatytą išimtį, antikorupciniu požiūriu vertinamas, kaip ydinga teisėkūros praktika. Dabar galiojantis reglamentavimas iš esmės neatitinka įstatymo nuostatų. Žemesnio lygmens teisės aktai privalo būti rengiami pagal įstatymuose įtvirtintas nuostatas, o ne atvirkščiai.
Siūloma valdybos ar stebėtojų tarybos narius skirti be atrankos
Atrankos aprašo pakeitimais siūloma, kad valstybės tarnautojai ar kiti atranką inicijuojančio subjekto pasirinkti asmenys į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų organą (stebėtojų tarybą ar valdybą) būtų renkami visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais, atranką inicijuojančio subjekto sprendimu, būtų netaikomos atrankos procedūros. Tačiau projekte nėra numatyta, kokiais konkrečiais atvejais sprendimas netaikyti atrankos galėtų būti priimamas.
STT korupcijos prevencijos specialistų vertinimu, vykdomos atrankos procedūros yra nepakankamai viešos, o atmesti kandidatai neinformuojami dėl kokių priežasčių jie yra netinkami. Tuo pačiu nedetalizuoti kriterijai, kai atrankos komisija gali atmesti visų pretendentų kandidatūras, nors jie atitinka teisės aktuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.
Tarptautinės rekomendacijos dėl nepriklausomumo didinimo
Pagal dabar galiojantį reglamentavimą valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės stebėtojų taryboje ar valdyboje turi būti nemažiau kaip pusę nepriklausomų narių (dukterinėse bendrovėse – ne mažiau kaip trečdalis). Projektu siūloma panaikinti nepriklausomų narių proporcijas. Todėl galimos situacijos, kad nepriklausomų narių skaičius bus sumažintas ir dauguma narių bus be atrankos paskirti asmenys.
STT nuomone, šie ir kiti siūlomi pakeitimai neatitiktų tarptautinių organizacijų rekomendacijų dėl valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo, didinant jų veiklos nepriklausomumą. EBPO vertinime akcentuojama Lietuvos pažanga ir rekomenduojama toliau didinti valstybės valdomų įmonių valdybų narių nepriklausomumą. Siūlomi pakeitimai galėtų sukelti neigiamų padarinių Lietuvos, kaip EBPO narės, reputacijai.
Taip pat Valdymo koordinavimo centro (VKC) atliktame 2019–2020 m. Valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos indekse, kaip vienas iš teigiamų kriterijų, vertinami depolitizuoti kolegialūs organai. Nustatyta, kad dauguma valstybės valdomų įmonių suformavo kolegialius organus laikantis nustatytų procedūrų, o net 57 procentus valdybų narių sudaro nepriklausomi nariai.
Atsižvelgiant į atrankų proceso temos aktualumą, šiuo metu STT taip pat atlieka korupcijos rizikos analizę centralizuotos valstybės tarnybos atrankos organizavimo ir vykdymo srityse.
Susisiekimo ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija per 2 mėnesius turės informuoti STT kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas.
Susipažinti su antikorupciniais vertinimais galite čia: 1, 2.
