Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai dalyvavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio organizuotame susitikime su pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovais aptarti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą. STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė ir STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Strateginės analizės skyriaus vadovė dr. Margarita Švedkauskienė susirinkusiesiems pristatė naujausius Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis ir naujojo Korupcijos prevencijos įstatymo, įsigaliosiančio nuo kitų metų sausio 1 d., pasikeitimus.
STT direktoriaus pavaduotojos R. Kaziliūnaitės teigimu, naujuoju Korupcijos prevencijos įstatymu siekiama, kad viešojo sektoriaus institucijose, šiuo atveju – Lietuvos ligoninėse, būtų skiriamas realus vadovų dėmesys antikorupcinės aplinkos kūrimui, o asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją, turėtų ne tik pareigą, bet ir pakankamas garantijas tokiai veiklai vykdyti.
„Dar vienas svarbus aspektas – sudaromos sąlygos pamatuoti korupcijos prevencijos rezultatus, taip skatinant skaidrumo pokyčius. Tik iš esmės pakeitus antikorupcinės aplinkos kūrimo kultūrą, sustiprinus antikorupcinį sąmoningumą, galime pasiekti aukštesnę viešojo sektoriaus skaidrumo kokybę, o taip pat – didesnį žmonių pasitikėjimą sveikatos sistema“, – sakė R. Kaziliūnaitė.
Pasak ministro, formaliam požiūriui į korupciją sveikatos apsaugos sistemoje vietos neliks. Peržiūrime ir atliekame įstaigų įstatų, vadovų pareigų aprašymų pakeitimus. Vadovai neš asmeninę atsakomybę už įstaigų antikorupcinės aplinkos kūrimą.
„Korupcijos rizikos sveikatos sistemoje yra itin didelės. Vis dėlto, tik nustatyti sistemos ligą nepakanka – reikia efektyvių jos gydymo ir prevencijos būdų. Šiandieninė situacija rodo, kad gydymo įstaigos tik formaliai atlieka antikorupcijos veiklą, jos apraiškų tyrimus. Ar nekeista, kad nė viena gydymo įstaiga nėra gavusi nė vieno pranešimo per įstaigų pranešėjų kanalus? Atliekant viešuosius pirkimus tik viena įstaiga naudojasi interesų konfliktų valdymo įrankiais, o tai signalizuoja, kad įstaigos nemoka arba nenori identifikuoti galimų interesų konfliktų, kas prisidėtų prie skaidrumo sistemoje. Todėl jau dabar ruošiamės naujo Korupcijos prevencijos įstatymo įsigaliojimui“, – sako ministras A. Dulkys.
„Transparency International“ tyrimo „Pasaulinis korupcijos barometras“ duomenimis, kyšininkavimo lygis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. 2020 m. beveik penktadalis pacientų (17 proc.) pripažino davę kyšį sveikatos priežiūros įstaigose. Pasak STT atstovų, sutvarkius smulkiąją korupciją gydymo įstaigose, Lietuvos kyšio davimo patirtis būtų panašesnė į Vakarų ir Šiaurės Europos valstybes, kuriose kyšių beveik neduodama.
Naujajame Korupcijos prevencijos įstatyme numatyta, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimo sistemą sudaro korupcijos prevencijos priemonės, antikorupcinio sąmoningumo didinimas, personalo patikimumo užtikrinimas bei kitos veiklos ar priemonės. Taip pat daugiau dėmesio skiriama atsparumo korupcijai lygio nustatymui, korupcijos rizikos valdymo vertinimui ir antikorupcinių elgesio standartų diegimui.
