Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT, Tarnyba) skundą ir panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) sprendimą dėl STT veiksmų teisėtumo. Taip pat panaikino Tarnybai skirtą nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo, susijusį su STT pateikta informacija Susisiekimo ministerijai dėl buvusio Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo galimo tarnybinio nusižengimo. Teismas konstatavo, kad ministerija turi pareigą ne tik kontroliuoti, bet ir užtikrinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimą taip pat ir jai pavaldžiuose ar valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose.
STT 2017 metais pateikė informaciją Susisiekimo ministerijai dėl tuometinio Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo galimai padaryto ar daromo tarnybinio nusižengimo.
2018 metais VDAI, gavusi tuomečio Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo skundą, patenkino jį ir nurodė STT užtikrinti asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, teigiant, kad ministerija šiuo atveju buvo trečiasis asmuo ir jai tokia informacija negalėjo būti pateikta.
STT apskundus tokias VDAI išvadas, 2021 metų liepos mėn. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino STT skundą ir konstatavo, kad Susisiekimo ministerija, kaip Automobilių kelių direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, turi pareigą ne tik kontroliuoti, bet ir užtikrinti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimą taip pat ir jai pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, atitinkamai tam numatydama ir skirdama veiksmingam korupcijos prevencijos įgyvendinimui būtinas lėšas. Tai sustiprina ministerijai atskaitingo (pavaldaus) subjekto atsakomybę.
Taip pat teismas konstatavo, kad asmuo, einantis valstybės tarnautojo pareigas, turi susitaikyti su proporcingo lygio privatumo praradimu. Kaip teigiama teismo sprendime, viename iš naujausių nutarimų Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti išslaptinama ir panaudojama tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais – tai neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant valstybės tarnautojas (pareigūnas), nesilaikantis Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose nustatytų pagrįstų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas byloje Nr. KT13-N5/2019).
Be to, teismas taip pat pabrėžė, kad Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į privatumą nėra absoliuti. Šiuo atveju Susisiekimo ministerijai perduota informacija buvo tiesiogiai susijusi su valstybės tarnautojo pareigomis, todėl tokios informacijos teikimas ministerijai pagrįstas ir proporcingas.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
