Aukštų skaidrumo standartų užtikrinimas verslo organizacijoje padeda išsaugoti gerą reputaciją, išvengti finansinių praradimų bei įgyti aukštesnį konkurencingumą vystant tarptautinę veiklą.
Dėl neskaidrių, nesąžiningų ar korupcinių įmonių darbuotojų veiksmų nukenčia organizacijų savininkai (akcininkai, dalininkai, pajininkai ar kt.), o jei tokie veiksmai iškyla į viešumą, padaroma žala reputacijai, kurią pataisyti gali prireikti nemažai laiko ir resursų.
Siekdami aukštesnių skaidrumo standartų verslai pasitvirtina Antikorupcinę politiką, Dovanų politiką, Interesų konflikto vengimo politiką, Etikos kodeksą. Tai tampa sudėtine verslo organizacijų vidaus tvarkos taisyklių dalimi, kuri prisideda gerinant verslo klimatą, padeda palaikyti gerus santykius su kitais verslo rinkos dalyviais (partneriais, tiekėjais, klientais ir t.t.), formuoja aiškius rizikų valdymo, etikos ir socialinės atsakomybės kriterijus.
Antikorupcinės vadybos įdiegimo nauda organizacijoms:
- padeda atpažinti ir tinkamai valdyti korupcijos riziką;
- stiprina netoleranciją korupcijai, skatina nedaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų;
- motyvuoja kurti korupcijai atsparią aplinką;
- laipsniškai siekia nulinės tolerancijos;
- padeda siekti geros reputacijos bei visuomenės, partnerių ir darbuotojų pasitikėjimo.
Naujas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d.
Įstatymas numato korupcijos prevencijos, principus, tikslus, uždavinius bei priemones viešajame ir privačiame sektoriuose. Privataus sektoriaus organizacijų dalyvavimas kuriant korupcijai atsparią aplinką grindžiamas savanoriškumu bei viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimu.
Su nauja Korupcijos prevencijos įstatymo redakcija galite susipažinti čia.
Antikorupcinio švietimo e. mokymo platforma – Specialiųjų tyrimų tarnybos sukurta elektroninė mokymo(-si) erdvė, skirta visuomenei, ypač viešojo ir privataus sektorių atstovams, savarankiškai įgyti ar plėsti žinias, didinti antikorupcinį sąmoningumą.
STT e. mokymo platformoje rasite profesionalią antikorupcinio švietimo mokymų medžiagą, pateikiamą kartu su interaktyviomis užduotimis, aktualia sociologinių tyrimų statistika, gerosios praktikos pavyzdžiais.
Verslui aktualiausios mokymo temos:
- privatus sektorius,
- EBPO svarba užsienio pareigūnų papirkimo kontekste,
- užsienio pareigūnų papirkimas (anglų k.).
- Taip pat rekomenduojamos temos – dovanų politika, korupcijos samprata, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.
STT e. mokymų platforma yra nemokama, po mokymų baigimo, vartotojams išduodami sertifikatai, kurie gali būti prilyginami kvalifikacijos kėlimui. Tai puiki alternatyva tradiciniams antikorupcinio švietimo mokymams.
Daugiau informacijos: https://emokymai.stt.lt/
Klausimais, susijusiais su STT e. mokymo platforma kreipkitės – aira.geceviciute@stt.lt
STT pareigūnai organizuoja kontaktines ir nuotolines paskaitas ar praktinius seminarus viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojams.
Kiekvienas viešojo ir privataus sektoriaus subjektas gali kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl antikorupcinio švietimo paskaitų ar praktinių seminarų, kuriuos pagal kompetenciją organizuoja ir nemokamai vykdo Antikorupcinio švietimo skyriaus pareigūnai, įgyvendindami antikorupcinio sąmoningumo didinimo priemones.
Norėdami, kad Jūsų organizacijoje STT pareigūnai surengtų antikorupcinio švietimo paskaitą arba praktinį seminarą darbuotojams ar atskirai darbuotojų grupei:
„TRACE Bribery Risk Matrix“ - 2021 m.
Pastaraisiais metais korupcijos, kaip problemos verslo plėtrai, reikšmė mažėja, o verslo aplinka antikorupciniu požiūriu gerėja. Tarptautinio kyšininkavimo rizikos vertinimo „TRACE Bribery Risk Matrix“ 2021 m. duomenimis, Lietuva įvardinta kaip valstybė, kurioje verslui susidurti su kyšio reikalavimo rizika yra žema. Lietuvai skirta 24 vieta tarp 194 vertintų valstybių.
Visą informaciją apie tyrimą rasite čia.
„Eurobarometras 482: Verslo požiūris į korupciją ES“ – 2019 m.
2019 m. pabaigoje atlikta Europos Komisijos tyrimo „Eurobarometras 482: Verslo požiūris į korupciją ES“ apklausa rodo didėjantį Lietuvos verslo antikorupcinį potencialą. Per penkerius metus beveik du kartus sumažėjo įmonių vadovų, manančių, kad korupcija yra problema vykdant verslą Lietuvoje: 2015 m. taip nurodė 28 proc., o 2019 – 15 proc. respondentų. Tarp 28 valstybių Lietuva atsidūrė 8 vietoje, kaip šalis, kurioje korupcija mažiausiai aktuali problema plėtojant verslą.
STT parengtą tyrimo rezultatų apžvalgą rasite čia.
„Lietuvos korupcijos žemėlapis“ – 2021 m.
- Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ 2021 m. duomenimis, įmonių vadovų, davusių kyšį per pastaruosius vienerius metus, skaičius yra vos 5 proc.
- Dauguma (73%) įmonių vadovų nesutinka, kad jų versle, norint sutvarkyti reikalus, tenka valstybės tarnautojams primokėti. Tačiau nežymiai (4 proc.) išaugo įmonių vadovų skaičius teigiančių, jog duotų kyšį norėdami išspręsti problemas (2020 m. šis rodiklis siekė 5 proc., 2021 m. – 9 proc.), dar 31% tą darytų priklausomai nuo aplinkybių.
- Korupciją labai rimta problema Lietuvoje vis dar laiko 26 proc. įmonių vadovų.
Šis ir kiti aktualūs sociologiniai tyrimai čia.
