Kada galima kreiptis į STT?
Kreiptis reikėtų tuo atveju, jei asmuo mano turįs žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojų ir pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų daromus ar ketinamus daryti korupcinius nusikaltimus: kyšininkavimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir panašiai. Paprasčiausias būdas pateikti informaciją – pateikite pranešimą mūsų svetainėje. Tai galite daryti prisistatant arba anonimiškai.
Kas gali kreiptis į STT?
Į Specialiųjų tyrimų tarnybą gali kreiptis bet kuris asmuo, neatsižvelgiant į jo pilietybę, amžių, socialinę padėtį ir kitus kriterijus.
Ar galima kreiptis anonimiškai?
Galima. Kartais tokia informacija būna iš tiesų labai vertinga ir esame už ją dėkingi. Tačiau tokiu atveju nėra galimybės susisiekti ir patikslinti pateiktą informaciją. Beje, ne visa anoniminė informacija yra nagrinėjama.
Ar STT konsultuoja žmones, kurie nėra tikri, ar jų situacija yra korupcija?
Taip, STT teikia konsultacijas dėl galimų korupcijos atvejų. Jei abejojate, ar tam tikra situacija gali būti laikoma korupcija, galite kreiptis ir pasitarti su specialistais. Pokalbis padeda geriau suprasti situaciją ir nuspręsti, ar verta pateikti pranešimą. Galite skambinti „Pranešk STT“ linija tel. (0 5) 266 3333.
Ar prireikus galima susisiekti su STT pareigūnais poilsio dienomis?
Taip, su STT pareigūnais galima susisiekti visą parą. Darbo valandomis galima skambinti į arčiausiai esantį teritorinį STT padalinį. Poilsio dienomis prašome skambinti „Pranešk STT“ telefono linija Vilniuje (0 5) 266 3333. Paskambinus į STT atsilieps budintis pareigūnas, kuris, atsižvelgdamas į konkrečią Jūsų pateiktą informaciją, patars, ką reikėtų daryti.
Ką daryti, jei įtariu korupciją, bet neturiu jokių įrodymų – ar vis tiek verta kreiptis į STT?
Taip, verta. Net jei neturite konkrečių įrodymų, jūsų pateikta informacija gali padėti STT pradėti aplinkybių patikrinimą ar surinkti papildomų duomenų. Svarbu kuo tiksliau aprašyti situaciją: kas įvyko, kada, kur ir pan.
Ar STT užtikrina besikreipiančių asmenų konfidencialumą?
STT teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais užtikrina besikreipiančių asmenų konfidencialumą. Gavusi pranešimą apie galimai padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, STT laikosi konfidencialumo principo – pranešimas ir jį pateikusio asmens duomenys nėra atskleidžiami kitiems asmenims.
Išimtys taikomos tik teisės aktų nustatytais atvejais, pavyzdžiui, kai informacija perduodama prokurorui, ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismui, arba kai pats pranešėjas sutinka dėl duomenų perdavimo.
Jei pradedamas ikiteisminis tyrimas, pranešimas tampa jo dalimi, o konfidencialumas užtikrinamas pagal Baudžiamojo proceso kodeksą – galioja duomenų neskelbtinumo principas. Bylai pasiekus teismą, su bylos medžiaga gali susipažinti proceso dalyviai, o išnagrinėtos bylos medžiaga paprastai yra vieša, išskyrus neviešai nagrinėtas bylas ar jų dalis.
Ar galiu kreiptis į STT dėl galimos korupcijos savivaldybėje, jei nenoriu apie tai informuoti savo darbovietės vadovų?
Taip, galite. Pranešti apie galimą korupciją galite tiesiogiai STT, neprivalėdami pirmiausia informuoti savo darbovietės vadovybės. Taip pat galite pasirinkti pateikti informaciją anonimiškai arba pasinaudoti pranešėjų apsaugos mechanizmais.
Svarbu žinoti, kad pranešėjo apsaugos statusą suteikia prokuratūra. Jei siekiate tokio statuso, informaciją apie pažeidimą turite pateikti per vidinį pranešimų kanalą, kompetentingai institucijai (pavyzdžiui, STT) arba tiesiogiai prokuratūrai, aiškiai nurodydami, kad prašote suteikti pranešėjo statusą. Gavus tokį prašymą, sprendimą dėl statuso suteikimo priima prokuratūra.
Ką daryti, jei po pranešimo apie galimą korupciją jaučiu spaudimą ar neigiamas pasekmes darbe?
Jei po pranešimo patiriate spaudimą ar kitokias neigiamas pasekmes, apie tai svarbu nedelsiant informuoti atsakingas institucijas. Lietuvoje galioja pranešėjų apsaugos mechanizmai, kurie skirti apsaugoti asmenis, pranešusius apie pažeidimus. Prokuratūra yra atsakinga už pranešėjų apsaugą Lietuvoje, čia išsamiai pateikiama informacija, kaip tai padaryti.
Kaip suprasti, ar valstybės tarnautojas provokuoja duoti kyšį?
Kai kyšio yra reikalaujama, žmogui suprasti nėra sudėtinga – kyšio reikalaujama tiesiogiai apie tai pareiškiant. Vertinant, ar provokuojama duoti kyšį, pravartu žinoti, ką valstybės tarnautojas gali daryti, o ko – ne, kokios yra jo pareigos ir konkrečios funkcijos. Kai sudaroma nenumatytų kliūčių – pavyzdžiui: jei Jūs žinote, kad sprendimas aktualiu klausimu turi būti priimtas per tam tikrą laiką, bet vis atidedama, jei reikalaujama dokumentų, kurie pagal nustatytą tvarką nėra būtini pateikti, jei iš Jūsų neteisėtai paimami asmens dokumentai (pvz., pasas, automobilio dokumentai ir pan.) ar daiktai ir žadama grąžinti, kai Jūs įvykdysite kokias nors sąlygas (pvz., sumokėsite tam tikrą sumą), ir dėl to gali nukentėti Jūsų interesai – galima įtarti, kad valstybės tarnautojas provokuoja duoti kyšį.
Kaip elgtis, jeigu vadovas ima kyšius?
Šiuo atveju siūlome kreiptis į STT ir pateikti turimą informaciją. Pažymime, kad bet kokia informacija, kurią Jūs galite pateikti, – naudinga STT ir visuomenei kovojant su korupcija. Net jeigu tam tikrais atvejais nepakanka duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, STT, remdamasi gyventojų pranešimais, aktyviau stebi piliečių įvardijamus korupcijos šaltinius ir gali pati aptikti kyšininkavimo atvejų. Pranešti galima ir anonimiškai. Informaciją galite pateikti čia.
Ar STT gali pradėti tyrimą remdamasi informacija iš žiniasklaidos ar socialinių tinklų?
Taip, STT nuolat vertina informaciją, pasirodžiusią žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Jei joje pateikiami galimos korupcijos požymiai, gali būti pradėtas informacijos patikrinimas arba tyrimas. Tokia informacija dažnai tampa papildomu šaltiniu nustatant galimus pažeidimus.
Ar STT tiria tik valstybės institucijų darbuotojų korupciją, ar gali nagrinėti ir privačiame sektoriuje vykstančius galimus korupcinius susitarimus?
STT tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias visų pirma su viešuoju sektoriumi – valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis bei jų darbuotojais. Privačių įmonių atstovus tyrimai dažniausiai apima tai atvejais, jei jie galimai dalyvauja korupcinėje veikloje su viešojo sektoriaus darbuotojais, pavyzdžiui, siūlo, duoda kyšį, ar neskaidriai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.
Kokia yra korupcijos situacija Lietuvoje? Kaip atrodome kaimyninių valstybių kontekste?
2025 m. „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirti 65 balai iš 100 galimų ir 28 vieta 182 šalių sąraše. Lietuva užima 12 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Lyginant su 2024 metais, Lietuvos KSI padidėjo 2 balais, Lietuva pakilo 4 pozicijomis aukščiau vertinant tarp pasaulio šalių.
Estija 2025 metais gavo 76 balus ir užėmė 12 vietą (pernai – 76 balai ir 13 vieta), Latvija gavo 60 balų ir užėmė 37 vietą (pernai – 59 balai ir 38 vieta), Lenkija – 53 balus ir užėmė 52 vietą (pernai – 53 balai ir 53 vieta).
Pirmoje vietoje pasaulyje išlieka – Danija (89 balai). Tarp geriausiai įvertintų šalių taip pat yra Suomija (88 balai), Singapūras (84 balai) ir Naujoji Zelandija (81 balas). Europos Sąjungos šalių vidurkis – 62 balai iš 100.
Už ką gresia didesnė atsakomybė – imant kyšį ar duodant?
Abu šie veiksmai yra netoleruotini ir neteisėti – užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Svarbu suvokti, kad asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, tarnauja žmonėms ir turi visus asmenis vertinti vienodai. Kai asmuo, pasinaudodamas pareigomis valstybės tarnyboje ar jam suteiktais įgaliojimais, siekia neteisėtai pasipelnyti, imdamas kyšį, pažeidžiami valstybės tarnybos principai, pakertamas pasitikėjimas ne tik konkrečia institucija, bet ir visa valstybe.
Duodant kyšį (paperkant) ne tik pažeidžiama nustatyta valdymo tvarka, bet yra pažeidžiamas ir asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi šiuo atveju papirkėjas neteisėtai įgyja pranašumą prieš kitus asmenis. Baudžiamajame kodekse (BK) įvardyta, kad už kyšio ėmimą baudžiama griežčiau nei davimą.
Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad visuomenė į kyšio davimo faktą turėtų žiūrėti atlaidžiau, nes nusikalstamą veiką daro abi pusės.
Ar mokesčių slėpimas yra korupcija?
Mokestinio pobūdžio nusikaltimai ar pažeidimai nėra korupciniai nusikaltimai ar pažeidimai.
Mokesčių nesumokėjimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str.) yra priskiriamas nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams finansų sistemai ir tokių nusikaltimų tyrimas yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT) arba policijos kompetencija. Jei turite informacijos apie galimai daromus mokestinio pobūdžio nusikaltimus, galite pranešti čia.
Jei turite informacijos apie mokestinio pobūdžio pažeidimus, galite pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai pasitikėjimo telefonu +370 5 260 5060 arba informaciją palikti jų svetainėje.
Ar viešojo sektoriaus subjektas turi atlikti korupcijos rizikos valdymo vertinimą?
Už korupcijos rizikos valdymą pirmiausiai yra atsakingas pats viešojo sektoriaus subjektas, kuris imasi priemonių užtikrinti, kad jame, atsižvelgiant į jo dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, būtų atliekamas korupcijos rizikos valdymo vertinimas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo arba viešojo sektoriaus subjekto vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šios korupcijos prevencijos priemonės atlikimas yra privalomas (Korupcijos prevencijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ar davęs kyšį asmuo gali būti nebaudžiamas?
Toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą tik tada, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo apie tai savanoriškai pranešė teisėsaugos institucijai, arba kyšį jis pasiūlė, pažadėjo ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
Valdininkas netiesiogiai reikalauja iš manęs kyšio stabdydamas sprendimus. Kaip elgtis?
Delsimas priimti sprendimą negali būti vienareikšmiškai prilyginamas kyšio reikalavimui, nes tokia situacija gali susiklostyti dėl pareigūno kompetencijos stokos, nesugebėjimo laiku atlikti pavestus darbus ar net dėl per didelio jo darbo krūvio. Visų pirma, išsiaiškinkite, ar yra nustatytas terminas priimti sprendimą. Jei terminas praleistas – reikalaukite, kad sprendimą priimtų kuo greičiau. Valstybės tarnautojo veiksmus galite skųsti jo vadovui, šią veiklą kontroliuojančiai institucijai arba teismui. Jei tiesiogiai bendraujate su pareigūnu, klauskite, kodėl, dėl kokių priežasčių jis vėluoja priimti sprendimą ir nurodytas priežastis išdėstykite skunde. Prašymus, skundus ir raginimus pareikškite ne žodžiu, o raštu ir pateikite įstaigai registruoti. Jeigu pareigūnas užsimena apie sprendimo pagreitinimą už atlygį ar jam neatlygintinai suteiktas paslaugas – nedelsdami kreipkitės į STT.
Ar dovana po suteiktos paslaugos – kyšis?
Jei „dovana“ yra susijusi su valstybės ar savivaldybės tarnautojo atliktu veiksmu (ar neveikimu) tarnyboje – tai laikoma kyšiu, nepriklausomai nuo to, kada ji įteikiama: prieš ar po.
Svarbu ne laikas, esmė – ar dovana yra atsilyginimas už tarnybines funkcijas. Teisės aktai draudžia tarnautojams priimti dovanas, susijusias su jų pareigomis. Todėl net ir „iš dėkingumo“ įteikta dovana gali būti vertinama kaip kyšis.
