Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino 2015–2019 m. tarpinstitucinio veiklos plano (TVP), skirto Nacionalinės kovos su korupcija programos (Programa) tikslams ir pažangai srityse, kuriose korupcijos rizika didžiausia, pasiekti, įgyvendinimą. Per šį laikotarpį, vertinant faktinę korupcinę patirtį, Lietuvoje įvyko reikšmingas teigiamas pokytis: tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis, faktinis kyšininkavimas sumažėjo nuo 31 proc. iki 18 proc., o tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose korupcija yra mažiausiai aktuali problema plėtojant verslą, Lietuva yra 8 vietoje.
„Per šį laikotarpį Lietuva pasiekė gan reikšmingos pažangos – mes turime geriausius rezultatus istorijoje stebint Lietuvos korupcijos žemėlapio 2019 duomenis. Tačiau nepaisant didelio įgyvendintų priemonių skaičiaus, matome, kad dalis jų įgyvendinamos formaliai ir paviršutiniškai, matomas fragmentiškumas – todėl pažanga tam tikrose srityse nėra pakankama, dalis jų vis dar išlieka probleminės“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Pasak jo, tai reiškia, kad rengiant ir įgyvendinant naujo laikotarpio 2020–2022 metų TVP, būtinos į apčiuopiamą pažangą orientuotos priemonės, sisteminis požiūris bei koordinuotas atsakingų vykdytojų veikimas.
Lietuvai nepavyko pasiekti užsibrėžto ambicingo tikslo – iki 2019 m. Transparency International tyrime „Korupcijos suvokimo indeksas“ (KSI) pasiekti 65 balų vertinimą. 2019 m. Lietuvos KSI įvertis siekė 60 balų – tai yra vienu balu daugiau nei 2015–2018 m.
Tarp įgyvendintų priemonių yra:
- 2017 m. priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas, kurio nuostatos taikomos viešajame ir privačiame sektoriuose. Juo apibrėžtas pagrindinių pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonių sąrašas bei kaip šios priemonės gali būti taikomos. 2019 m. pranešėjo statusas suteiktas 36 asmenims.
- Sukurta informacinė sistema „Atviri Lietuvos finansai“ vienoje sistemoje pateikia šalies viešųjų finansų struktūruotus duomenis, surinktus iš skirtingų duomenų šaltinių. Svetainėje www.lietuvosfinansai.lt skelbiama, kiek mokesčių ir kitų pajamų surenkama į šalies biudžetą ir kur šios lėšos išleidžiamos, kiek vertas yra šalies turtas bei kokie yra įsipareigojimai. Tai padeda visuomenei geriau suprasti valstybės finansus bei suteikia skaidrumo, veikia kaip korupcijos prevencijos priemonė. Sukūrusi tokios plačios apimties svetainę Lietuva tampa viena iš daugiausiai finansinių duomenų atveriančių šalių Europoje.
- 2017 m. priimtas naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas, kuriame konkrečiau įvardinta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija, lobistų teisės, apibrėžta, kokia nėra lobistinė veikla, numatytas išsamesnis duomenų deklaravimas. Sukurtas lobistinės veiklos viešinimui skirtas interneto tinklalapis www.lobistai.lt. Nors formaliai TVP numatyta priemonė įgyvendinta, tačiau vis dar keliamas klausimas, ar ši veikla tapo iš esmės skaidresnė.
- Sukurtos ir įgyvendintos elektroninių varžytynių ir aukcionų paslaugos. Valstybės valdomas nekilnojamas turtas realizuojamas elektroninių aukcionų būdu, taip užtikrinant parduodamo turto kainos atitiktį rinkos kainai, didesnę turto paklausą bei šių procesų skaidrumą.
- Parengti antikorupcinės aplinkos viešajame ir privačiame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovai, skirti padėti atpažinti ir tinkamai valdyti korupcijos riziką viešajame ir privačiame sektoriuose; diegti skaidraus ir sąžiningo elgesio standartus; skleisti gerąją antikorupcinės aplinkos kūrimo patirtį; motyvuoti kurti korupcijai atsparią aplinką.
- Daugiau informacijos apie įgyvendintas priemones ir jomis pasiektą pažangą galite rasti čia.
TVP vykdymo ataskaita ir pažangos, siekiant Programoje iškeltų tikslų, vertinimas, taip pat informacija apie nustatytas esmines ir aktualiausias problemas, susijusias su antikorupcinės aplinkos kūrimu, bei siūlymai šių problemų sprendimui pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei Vyriausybės komisijai kovai su korupcija koordinuoti.
Vienas iš atskaitos tikslų – pateikti kritinį 2015–2019 metų TVP ir jo įgyvendinimo patirties vertinimą, įvardyti svarbiausius korupcijos rizikos veiksnius, trukdančius pasiekti pageidaujamos pažangos prioritetinėse srityse, ir tokiu būdu papildomai prisidėti prie kokybiškai pranašesnio naujo laikotarpio TVP parengimo 2020–2022 metams.
Su visa ataskaita detaliai susipažinti galite čia.
