Nepotizmo rizikos institucinės struktūros analizė Lietuvos savivaldybių administracijose ir savivaldybių valdomose įmonėse
2019 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimo duomenimis, nepotizmą ir politinių partijų narių protegavimą šalies gyventojai, įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai vertina kaip dvi labiausiai paplitusias korupcijos formas Lietuvoje. 2019 metais STT atlikti nepotizmo ir politizacijos rizikų tyrimai Lietuvos savivaldos srityje taip pat rodo pastarųjų formų aktualumą. Giminystės ryšiais susijusių asmenų darbas vienoje įstaigoje savaime nėra problema, pavyzdžiui, kai giminaičiai nėra susiję tiesioginio pavaldumo ryšiais, o atsiradusios interesų konflikto rizikos yra valdomos. Be to, asmenys, nesant konkrečių duomenų apie jų padarytus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus, vien dėl giminystės, santuokos ar svainystės ryšių neturėtų patirti neigiamų padarinių (žalos reputacijai ar pan.). Vis dėlto, viešojo sektoriaus subjektų nevaldoma informacija apie juose dirbančius giminaičius gali kelti viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijas, kurios daro žalą ne tik darbovietės mikroklimatui, kenkia įstaigos kompetencijos potencialui, veiklos efektyvumui, bet ir viešojo sektoriaus reputacijai. 2019 metais STT vykdant tęstinius nepotizmo rizikos stebėsenos tyrimus savivaldos srityje (savivaldybių administracijos ir savivaldybių valdomos įmonės), buvo siekiama suteikti informaciją sprendimų priėmėjams apie galimas nepotizmo rizikas jų institucijose, kuri būtų naudojama nustatytoms rizikoms valdyti. Taip pat vienas iš tyrimų atlikimo netiesioginių tikslų – skatinti pilietinę visuomenę, suteikti daugiau žinių apie antikorupcinę aplinką ir kartu stiprinti jos potencialą dalyvaujant sprendimų priėmimo procesuose.
Nepotizmo rizika Lietuvos savivaldybių administracijose
2019 m. lapkričio mėn. STT trečią kartą atlikto Lietuvos savivaldybių nepotizmo rizikos intensyvumo (toliau – NRI) analitinės antikorupcinės žvalgybos (toliau – AAŽ) tyrimo metu nustatyta, kad bendras savivaldybių NRI rodiklis, lyginant su 2019 m. vasario mėn. duomenimis, sumažėjo nuo 17,62 proc. iki 16,92 proc. Atliktas tyrimas parodė, kad savivaldybių administracijose dirbo 12 596 asmenys, iš kurių – 2 140 buvo susiję giminystės, santuokos, svainystės (toliau – giminystės) ryšiais. Giminystės ryšiais susijusių darbuotojų dalis sumažėjo – 34, padidėjo – 25, nepasikeitė – 1 savivaldybės administracijoje. Didžiausias NRI rodiklis nustatytas Pagėgiuose – 34 proc., Šalčininkų r. – 27 proc. ir Šakių r. – 26 proc. Mažiausia dirbančių giminaičių dalis užfiksuota Šilalės r., Birštone ir Pakruojo r. – po 7 proc.
Nepotizmo rizika Lietuvos savivaldybių įmonėse
2019 m. birželio mėn. buvo atliktas pirmas AAŽ tyrimas, padėjęs identifikuoti nepotizmo rizikas Lietuvos savivaldybių valdomose įmonėse (toliau – SVĮ). Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos savivaldybės valdo 246 įmones, kuriose dirbo 21 991 darbuotojas, iš jų – 4 159 buvo susiję giminystės ryšiais. Bendras SVĮ NRI rodiklis – 19 proc. Lyginant savivaldybes, didžiausi SVĮ NRI rodikliai užfiksuoti Švenčionių r. savivaldybėje, kurios kontroliuojamų įmonių vidutinis NRI – 28 proc., Neringoje – 26 proc., Elektrėnuose – 23 proc. Mažiausias NRI vidurkis nustatytas šių savivaldybių SVĮ: Klaipėdos r. – 0 proc., Varėnos r. – 6 proc. ir Pakruojo r. – 7 proc. Didžiausi NRI rodikliai nustatyti šiose SVĮ: UAB „Gedmina“ ir SĮ „Švenčionių planas“ – po 50 proc., UAB „Neringos komunalininkas“ – 42 proc. Daugiausia giminystės ryšiais susijusių asmenų 75 dirbo: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ – 601 (NRI – 29 proc.), UAB „Kauno autobusai“ – 226 (NRI – 19 proc.), UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ – 170 (NRI – 41 proc.).
